|
|
|
A. Mickevičiaus g. 9
LT 44307 Kaunas
Tel.: +370 37 327201 |
|
|
|
|
|
|  Medicinos fakultetas | | | | Adresas:
Kauno medicinos universitetas,
A.Mickevičiaus 9, 3000 Kaunas
| | | | |
Medicinos fakulteto dekanas
| | Algimantas Tamelis, doc.dr. Kauno medicinos universitetas , A.Mickevičiaus g. 9 LT– 44307 Kaunas Tel. (8 37) 327305 | | |
Medicinos fakulteto dekanatas Medicinos Fakulteto dekanatas Kauno medicinos universitetas A.Mickevičiaus g. 9, LT-44037 Kaunas, Tel. (8 37) 327260 Faks. (8 37) 220733 El.paštas: medicinos.fakultetas@kmu.lt
| | |
KMU– didžiausioji gydytojus ruošianti aukštoji medicinos mokykla Lietuvoje. Jau 84 metus rengiami aukščiausio lygio medicinos specialistai. Medicinos fakultete studijuoja keliolikos tautybių studentai. Savo patirtį jiems perduoda Europoje ir pasaulyje pripažinti teorinės ir klinikinės medicinos specialistai. Medicinos fakultete veikia 1 institutas, 9 katedros ir 30 klinikų. Kasmet fakultete paruošiama ir KMU baigimo diplomus įgyja per 200 absolventų. Per pastaruosius dvejus metus į Medicinos fakultetą priimta per 250 abiturientų. Ikidiplominių studijų programa “Medicina” savo struktūra yra artima europiniams tokių programų standartams, studijų apimtis vertinama ECTS kreditais. Programoje iki ketvirčio apimties studijų laiko skiriama pasirinktinėms studijoms, – iki dešimties procentų sudaro humanitarinio profilio ir socialinių mokslų kreditai. Programą teigiamai įvertino Europos šalių medicinos studijų programų ekspertai. Medicinos fakultete yra puikios sąlygos studijoms. Teorinės medicinos kurso žinias, o nuo jų kaip tik prasideda medicinos studijos, studentai įgyja katedrose, kurios įsikūrę – centriniame universiteto pastate. Šiame pastate taip pat įsikūręs ir medicinos fakulteto dekanatas, universiteto biblioteka ir skaitykla. Klinikinės medicinos studijos vyksta – Kauno medicinos universiteto klinikose, kur studentai įgyja reikalingas praktines žinias. Baigus šešerių metų ikidiplominių studijų programą vienerius metus studijuojama internatūroje, o ją baigus, konkurso keliu patenkama į specialybės rezidentūrą. Ją baigus galima pradėti praktikuoti. Lietuvoje auga įvairių specialybių gydytojų poreikis. Ypač medikų trūksta kaimo ir mažesnių miestų sveikatos priežiūros įstaigose. Daug fakulteto absolventų tęsia savo studijas prestižiškiausiuose užsienio universitetuose arba dirba gydymo įstaigose. Baigus šešerių metų ikidiplominį medicinos studijų kursą taip pat galima dirbti sveikatos priežiūros srityje, tačiau negalima tiesiogiai susidurti su ligoniu, užsiimti praktine gydytojo veikla. Pasaulyje žinomi ir puikiai vertinami tiek ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos (P.Avižonio, Vl.Lašo, Vl.Kuzmos), tiek pokarinio laikotarpio (Z.Januškevičiaus, T.Ivanausko, J. Kupčinsko), tiek atkurtos Nepriklausomos Lietuvos (A.Praškevičiaus, R.Žaliūno, V.Jašinsko, R.Benečio, J.Pundziaus) profesorių darbai. Fakulteto mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio šalių universitetų, yra tarptautinių mokslinių draugijų ir asociacijų valdybų ar tarybų nariai. Nemažai įžymių užsienio medicinos mokslininkų apsilanko medicinos fakultete, kur skaito paskaitas studentams ir gydytojams įvairiose konferencijose.
Medicinos fakulteto tikslas : Sudaryti absolventui medikui galimybes, įgijus pasaulinius standartus atitinkančio lygio žinių ir praktinių įgūdžių, pasirengti veiklai sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir gydymo bei įvairiuose kitose medicininės veiklos ir podiplominių studijų srityse.
Uždaviniai:
1. Sudaryti galimybę studentui medikui įgyti reikiamą universitetinio lygio fundamentinės medicinos pagrindinių žinių kiekį, sudarant tinkamas sąlygas tolesnėms klinikinėms studijoms.
2. Užtikrinti prielaidas absolventų sėkmingai tolimesnei medicininei veiklai ir podiplominėms studijoms, įgyjant prevencinės ir klinikinės medicinos teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.
3. Ugdyti mediko asmenybę, jam įgyjant universitetinį išsilavinimą, atitinkantį humanitarinių-socialinių žinių lygį.
4. Tobulinti studijų aplinką, kuri stimuliuotų studentus ir dėstytojus, padėtų atsirasti kooperacijai, pozityviai konkurencijai.
5. Puoselėti ir formuoti teigiamą būsimųjų medikų požiūrį į savo profesijos prasmingumą. | | | Medicinos fakulteto ištakos siekia 1920 m., kai Lietuvos aukštuosiuose kursuose buvo įkurtas Medicinos skyrius. 1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas dr. P.Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos skyriai.
1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1933 m. . atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai. Medicinos fakultetui ir Lietuvos medicinai ypatingai nusipelnė dekanas prof. V.Lašas.
1924-1946 m. Medicinos fakulteto dekano prof. V.Lašo iniciatyva 1937 m. pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Pirmuosius ligonius Klinikos priėmė 1940 m. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas – buvo vienos moderniausių Europoje.
1950 m. Kauno valstybinis universitetas buvo reorganizuotas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. Įkurti du fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-Stomatologijos. Gydomajame fakultete įvestos šešerių metų studijos.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo naujas reformų ir reorganizacijos procesas, siekiant specialistų rengimo, mokslo ir gydymo praktikos vienovės. Vietoje katedrų įkurtos profilinės, kuriose derinamas pedagoginis, mokslinis ir praktinis darbas. 1993 m. lapkričio 13 d. Teorinės medicinos ir Klinikinės medicinos fakultetai buvo sujungti į Medicinos fakultetą. | | | Medicinos fakultete įdiegta trijų pakopų studijų sistema:
a) ikidiplominės medicinos studijos;
b) podiplominės medicinos studijos;
c) doktorantūros studijos. Ikidiplominės medicinos studijos tęsiasi šešerius metus. Jos vykstas lietuvių ir anglų (užsienio šalių studentams) kalbomis. Pirmame ir antrame kursuose studentai studijuoja pagrindines teorines disciplinas : žmogaus anatomiją, histologiją – embriologiją, fiziologiją ir kitas, gilina medicininės chemijos, medicininės fizikos, užsienio kalbų, filosofijos disciplinų žinias. Trečiame kurse studijuoja medicininę diagnostiką, bendrąją chirurgiją, ligonių slaugą bei kitas disciplinas, padedančias pasirengti klinikinių disciplinų studijoms.
Ketvirtame kurse studijuojamos vidaus ligos, infekcinės ligos, odos ir veneros ligos, psichiatrija ir kitos disciplinos. Penktame kurse studentai studijuoja chirurgines ligas, akušeriją ir ginekologiją, nervų ligas, neurochirurgiją, akių ligas, anesteziologiją ir intensyviąją terapiją.
Šeštame kurse studentai studijuoja vaikų ligas, ekstremalinę mediciną, toksikologiją ir intensyviąją terapiją, socialinę mediciną, visuomenės sveikatą, šeimos mediciną ir kitas disciplinas. Baigę šešerių metų studijas, studentai išlaiko bendrą medicinos egzaminą ir gauna gydytojo diplomą ir magistro laipsnį be teisės savarankiškai gydyti ligonius.
Medicinos fakultete dirba 506 mokslo – pedagoginiai darbuotojai. Iš jų 38 habilituoti daktarai – profesoriai, 141 daktaras – docentas. Podiplominės medicinos studijos prasideda 1 metų internatūroje ir vykdomos šalies ligoninėse. Po internatūros studijos toliau tęsiamos specialybės rezidentūroje, į kurią priimama konkurso būdu be egzaminų, bet įvertinus pasirenkančiojo motyvaciją tapti vienos ar kitos specialybės gydytoju bei į ikidiplominių studijų rezultatus. Specialybės rezidentūros studijos vykdomos universiteto klinikose. Studijų pabaigoje studentai-rezidentai išlaiko specialybės valstybinį egzaminą ir įgyja teisę gauti gydytojo specialisto licenciją, leidžiančią praktikuoti Lietuvoje.
Šiuo metu bendradarbiaujant su Europos sąjungos šalimis vyksta šių licencijų pripažinimo ir kitose Europos šalyse procesas. Rezidentūros studijos trunka priklausomai nuo specialybės 3-6 metus. Baigę podiplomines studijas, medikai nesunkiai randa darbą pagal specialybę šalies ir užsienio gydymo institucijose.
Doktorantūros studijos trunka 4 metus. Į jas konkursinio egzamino keliu priimama atskirose klinikose po specialybės rezidentūros, o teorinėse katedrose iš karto po ikidiplominių studijų. Studijų metu studentai-doktorantai vykdo teorinę studijų programą ir laiko atitinkamus egzaminus. Ją įvykdę gauna teisę ruošti disertacinį darbą, kurį apgynus tampa mokslu daktaru medicinos krypties biomedicinos sityje. Praktikinio (internatūros) egzamino tvarkaraštis 1-jam internų srautui (1-9 gr.) | | | Medicinos fakultete vystomas 3-ose vertikaliose ir 10-yje horizontalių programų, į kurias įkomponuotos atskirų padalinių mokslinės temos:
1. Fundamentalieji medicinos mokslai:
• regėjimo fiziologija: formos, dydžio spalvos suvokimas ir jų neurofiziologinė interpretacija;
• kariotipo tyrimas įvairiuose Lietuvos gyventojų kontinentuose;
• žmogaus ir ekspermentinių gyvūnų širdies nervinio aparato struktūra ir histochemija;
• aukštesniųjų organizmų baltymų biosintezės ir savybių tyrimas ekstremaliomis sąlygomis;
• matematinis ir fizikinis stimuliacinių procesų miokarde bei regos sistemoje modeliavimas;
• širdies ir kraujagyslių sistemos atskirųjų komponentų reaktyvumo pakitimai humoralinių faktorių poveikyje ir anafilaksijos metu;
• imuninės sistemos funkcijų sutrikimo patogenezės mechanizmai alerginių reakcijų metu.
2. Klinikinė medicina
• padidėjusios rizikos atsirasti gyvybei pavojingiems skilveliniams sutrikimams ligonių atranka ir perspektyvus stebėjimas;
• chirurginės infekcijos sukėlėjų tyrimas ir kovos su jais metodikų rengimas;
• enterinės infuzinės terapijos ir enterinio maitinimo palyginamasis įvertinimas;
• plaučių uždegiminio pažeidimo, obtrukcijos sindromo ir plaučių arterijos hipertenzijos sindromo patogenezės, klinikos ir gydymo tyrimas;
• lėtinių reumatinių ligų ilgalaikio gydymo optimizavimas;
• ūmių chirurginių pilvo ligų diagnostikos ir gydymo optimizavimas;
• nėštumo ir gimdymo priežiūros optimizavimas, esant perinatalinei patologijai;
• endokrininių oftalmopatijų ankstyvos diagnostikos galimybių įvertinimas;
• širdies ritmo ir laidumo sutrikimų diagnostika ir gydymas;
• Helicobacter pylori infekcijos klinikiniai ir morfologiniai pagrindai.
• lėtinio skausmo diagnostikos ir gydymo klausimai | | | Medicinos fakultetas bendradarbiauja su Vokietijos Kylio ir Leipcigo, Suomijos Helsinkio, Švedijos Geteborgo ir Linčiopingo, Ispanijos Granados, Italijos Perugos, Prancūzijos Lilio ir Lijono, Šveicarijos Ženevos ir kitų universitetų Medicinos fakultetais. | | .
|
|
