MOKSLAS – ŽMONIŲ SVEIKATAI

Kauno medicinos universiteto plėtros strategija 2008 – 2013 m. apima pagrindines Universiteto veiklos bei funkcionavimo sritis – studijas, mokslą, sveikatos priežiūrą. Vienas iš pagrindinių trijų šios strategijos tikslų liečiančių mokslą yra integruotis į Europoje kuriamą bendrąją mokslinių tyrimų erdvę, kurti ir kaupti duomenis Lietuvos sveikatos politikos tolesnio formavimo principams pagrįsti, gyventojų sveikatai ir jų gyvenimo kokybei gerinti, pažangiai mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovei stiprinti, plėsti tradicines ir naujas, konkurencingas mokslinių tyrimų sritis.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris apibūdinamas greitėjančia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (technologinės) plėtros (MTEP) globalizacija, Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) tampa vis labiau lemiančia Europos žinių visuomenės sudedamąja dalimi. Tokioje visuomenėje moksliniai tyrimai, švietimas, profesinių įgūdžių ugdymas ir inovacijos turi būti sutelkti tam, kad būtų įgyvendintos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės Europos Sąjungos (ES) šalių ambicijos ir išpildyti jų gyventojų lūkesčiai.

Vertinant KMU siekį integruotis į EMTE, Universiteto mokslo strateginė plėtra turi apimti šias sritis:

1) tyrėjų ir mokslininkų žinių ir gebėjimų didinimas, sudarant sąlygas jų mobilumui;

2) aukšto lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas, restruktūrizuojant esamus ir įkuriant naujus mokslinių tyrimų padalinius;

3) partnerystės tarp Lietuvos ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų bei viešojo ir privataus sektorių stiprinimas;

4) efektyvaus bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros sistema stiprinimas, diegiant naujausius mokslinių tyrimų laimėjimus į praktiką;

5) tinkamas mokslinių tyrimų plėtros prioritetų pasirinkimas ir integracija į europines bei nacionalines kompleksines mokslo ir tarptautines bei nacionalines sveikatos programas;

6) sveikatos mokslo laimėjimų viešinimas ir naujausių žinių sklaida.

Atsižvelgiant į ES ekspertų rekomendacijas, ES 7-osios bendrosios programos sveikatos tyrimų sritis bei Lietuvos prioritetines mokslinių tyrimų kryptis, Universiteto moksliniai tyrimai bus plėtojami trimis pagrindinėmis kryptimis:

1) Integruotos sveikatos technologijos žmonių sveikatai.

2) Fundamentinių mokslinių tyrimų rezultatų taikymas žmonių sveikatai gerinti.

3) Sveikatos sistemos paslaugų teikimo Lietuvos piliečiams optimizavimas.

Pirmoji kryptis - panaudojant šiuolaikinę mokslinę infrastruktūrą bus atliekami fundamentinių mokslų, molekuliniai fiziologinių ir patologinių procesų tyrimai, kurie suteiks naujų duomenų apie ligų etiologiją ir patogenezę ir formuos naują požiūrį į ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Šiems tyrimams atlikti bus kuriami bendrauniversitetiniai mokslinių tyrimų centrai, kuriuose sukaupta mokslinė infrastruktūra, tenkins fakultetų ir mokslo institutų ar kitų padalinių poreikius.

Integruotų sveikatos technologijų centro (BIOMEDICUM) Universiteto struktūroje kūrimo procesą vertėtų pradėti nuo centro sampratos apibrėžimo, racionalios struktūros numatymo ir optimalaus funkcionavimo, įvertinant atskirų padalinių turimą ir būtiną turėti mokslinę-laboratorinę bazę.

Antroji kryptis - fundamentaliųjų tyrimų rezultatai bus diegiami į klinikinę praktiką per inovatyvius profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos ir gydymo metodus. Moksliniai tyrimai bus koncentruojami Aukščiausios kompetencijos Universiteto centruose, kurie bus steigiami remiantis Universitete atliekamais tarptautinio lygio mokslinių tyrimų rezultatais ir juose dirbančiais aukščiausias kompetencijas turinčiais mokslininkais, spausdinančiais tyrimų rezultatus didelius citavimo rodiklius turinčiuose žurnaluose.

Atsižvelgiant į atliekamų mokslinių tyrimų laimėjimus, pirmame etape galėtų būti steigiami kardiologijos, neuromokslų ir virškinimo sistemos tyrimų Aukščiausios kompetencijos centrai, atliekantys nacionalinio lygmens mokslinius tyrimus. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centre “Santaka” būtų steigiamas pažangių farmacinių technologijų ir kompetencijų centras, kuriame bus įsteigtos mokslo laboratorijos fundamentaliesiems farmacijos mokslo krypties tyrimams plėtoti. Šių centrų mokslinei bazei sukurti turėtų būti panaudojamos ES struktūrinių fondų ir investicinių programų lėšos.

Trečioji kryptis - bus atliekami sveikatos priežiūros, įskaitant ir slaugą, kokybės tyrimai, visuomenės sveikatos ir ją lemiančių veiksnių tyrimai, profilaktikos veiksmingumo ir mokslo duomenimis pagrįsti klinikinių sprendimų tyrimai, kurių rezultatai padės optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugas, modernizuoti sveikatos sistemą ir gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą. Šios krypties tyrimai koncentruotųsi nacionalinio ir Universiteto lygmens kompetencijos centruose, Į nacionalinio lygmens kompetencijos centrus galėtų pretenduoti pažangių farmacinių technologijų, endokrinologijos, onkologijos, imunologijos ir pulmonologijos, motinos ir vaiko, elgesio medicinos, visuomenės sveikatos tyrimų, e-sveikatos ir telemedicinos centrai.

Greita naujų mokslo technologijų raida reikalauja efektyvios ir lanksčios mokslo infrastruktūros plėtros, kokybinio visų mokslo šakų eksperimentinės bazės atnaujinimo. Todėl Universiteto mokslo plėtros prioritetas – naujos ir esamos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas ir plėtra, fundamentaliųjų mokslinių tyrimų kokybės ir planavimo sistemos skatinimas, atsižvelgiant į šiuolaikines Europos mokslinių tyrimų plėtros tendencijas.