Kauno medicinos universitetas yra stambiausia universitetinio pobūdžio sveikatos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Jos studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto, vėliau tapusio Kauno medicinos institutu, laikus.
Net ir nelengvais pokario metais tuometinis Medicinos institutas sugebėjo tapti viena iš geriausių buvusios Sovietų Sąjungos aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria, ypač per paskutiniuosius du dešimtmečius, noriai bendradarbiavo užsienio universitetai bei medicinos mokslo įstaigos. Nuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų Kauno medicinos akademijai tai suteikė galimybę tapti aktyvia Europos universitetų partnere, įvairių tarptautinių mokslinių programų dalyve. Lietuviai neturi brangių gamtinių išteklių, efektyvios pramonės ir žemės ūkio, tačiau jų turto šaltiniu gali tapti mokslo pasiekimai, žmogaus protas ir darbštumas. Tai neįkainojama tautos vertybė. Kai tauta ir valstybė supras mokslo ir sveikatos svarbą, medicinos mokslas ir gydymo menas ilgainiui taps svarbia Lietuvos žmonių gerbūvio dalimi bei ekonominio vystymo stimulu.
Pradedant Lietuvos aukštųjų medicinos studijų integraciją į europietiškąjį modelį, reikėjo reformuoti medicinos studijas, reorganizuoti medicinos mokslo bei praktikos struktūras ir jų darbą. Tai suvokė Lietuvos gydytojai, 1989 metais susirinkę į VI-ąjį atkuriamąjį suvažiavimą, kuris deklaravo būtinybę pertvarkyti medicinos studijas, remiantis studijų, mokslo bei gydymo meno vienovės principu. Nuo 1990 metų vyksta esminiai medicinos studijų ir mokslo pertvarkymai. Kauno medicinos institutas 1989 metais tapo Akademija. 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos. 1991 m. - Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 metais įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, o svarbiausia - žengti pirmieji žingsniai, reorganizuojant studijas. Nuo trijų tradicinių fakultetų (Medicinos, Stomatologijos bei Farmacijos) Akademijos studijos išaugo iki penkių. 1990 m. buvo įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dabar Slaugos), o 1994 m. - Visuomenės sveikatos fakultetai. Nors turinio požiūriu keičiant studijų programas, dar reikės padirbėti, tačiau jų struktūros jau atitinka daugumos Europos universitetų programas: įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. Studijų struktūros reformos buvo baigtos 1995 mokslo metų pradžiai. Jų tikslas - priartinti Akademijos aukštąsias medicinos studijas prie Europos studijų standartų. Ši Akademijos reforma vyko aktyviai talkinant Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos universitetams.

Juozas Kupčinskas (1906 kovo 25 d. Parausiuose, Vilkaviškio r. - 1971 sausio 26 d. Kaune), gydytojas terapeutas. Med. mokslų daktaras (1937), profesorius (1941). 1932 baigė Vytauto Didžiojo universitetą, jame dėstė. 1944-1950 universiteto vidaus ligų katedros vedėjas, 1944-1946 dar ir prorektorius, 1946-1953 - rektorius. 1951 - 1971 Kauno medicinos instituto fakultetinės terapijos katedros vedėjas, 1951 - 1953 - instituto direktorius. Sukūrė reumatologų mokyklą, tuberkuliozės diagnostikos būdų, nagrinėjo ir suklasifikavo autoalergijos ir vaistinės alergijos reiškinius. Sukūrė reumatologų mokyklą. Parašė knygų, vadovėlių.

Zigmas Januškevičius (1911 spalio 3d. Tbilisyje - 1984 gegužės 26 d. Kaune), gydytojas kardiologas. Med. mokslų daktaras (1954), profesorius (1955). TSRS medicinos MA (1967) ir Lietuvos MA (1968) akademikas. 1935 baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, dirbo gydytoju Kuršėnuose, Kaune. 1944 - 1951 dėstė Kauno universitete, nuo 1947 medicinos fakulteto dekanas. 1953 - 1972 Kauno medicinos instituto hospitalinės terapijos katedros vedėjas, 1953 - 1984 rektorius. Jo iniciatyva prie Kauno med. instituto 1959 įkurta centrinė mokslinė tiriamoji laboratorija, 1969 perorganizuota į Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos institutą; 1967 - 1975 buvo to instituto direktorius. Mokslinio darbo pagrindinės temos: širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika, gydymo organizavimas, reabilitacija ir profilaktika, aukštosios mokyklos studijų proceso optimizavimas.Jo iniciatyva kardiologijoje pradėta taikyti med. kibernetikos, matematikos ir skaičiavimo technikos metodai, sukurta nuosekli kovos su išemine širdies liga sistema. Sukūrė kardiologų mokyklą. Ilgametis Lietuvos kardiologų draugijos pirmininkas. Aktyviai bendradarbiavo su Pasauline sveikatos organizacija, buvo jos ekspertas. Parašė knygų.

Antanas Praškevičius (g. 1934 rugpjūčio 9d. Kalviuose, Kaišiadorių r.), biochemikas. Biologijos mokslų daktaras (1972), profesorius (1973). Lietuvos MA akademikas (1990). 1960 bagęs Kauno medicinos institutą, jame (nuo 1989 Kauno medicinos akademija) dėsto; 1984 - 1991 rektorius. Vienas med. biochemijos pradininkų Lietuvoje. Tyrė mitochondrijų kvėpavimo grandinės komponentų, riebiųjų rūgščių oksidacijos polifermentinės sistemos pažeidimo ypatumus, mitochondrijų energetinės funkcijos pažeidimo priežastis ir pasekmes išemijos sąlygomis. Parašė knygų; vadovėlių bendraautoris.

Vilius Grabauskas, profesorius, habil.dr. (g. 1942 balandžio 25 d. Kaune), gydytojas kardiologas. Med. mokslų daktaras (1990), profesorius (1991). 1966 metais baigęs Kauno medicinos institutą, jame dirbo. 1978 - 1983 Pasaulinės sveikatos organizacijos (Ženevoje) lėtinių nespecifinių ligų programos vadovas, 1985 - 1988 departamento direktorius. Nuo 1988 Pasaulinės sveikatos organizacijos Sveikatos moksl. centro (Kaune), Kauno med. akademijos centrinės moksl. tyrimo laboratorijos (1989) direktorius. Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentas (1990 - 1992). Nuo 1991 iki 2002 Kauno medicinos akademijos rektorius. Nuo 1992 dar ir Vyriausybės patarėjas visuomenės sveikatos klausimais. Su kitais parengė Lietuvos nacionalinę sveikatos programą. Daugelio tarpt. projektų iniciatorius ir koordinatorius. Darbai apie išėminės ligos epidemiologiją, profilaktiką ir kitais profilaktinės medicinos klausimais. Monografijos (angl.) bendraautoris. "Med. enciklopedijos" red. kolegijos pirmininkas.
Narystė profesinėse mokslo draugijose bei organizacijose
Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertas. Lietuvos gydytojų sąjungos narys (buvęs viceprezidentas), Tarptautinės kardiologijos draugijos ir federacijos narys, Tarptautinės epidemiologų asociacijos narys, Europos epidemiologų asociacijos valdybos narys, Pasaulinės Sveikatos Organizacijos programos "Europos Sveikatos Regionai" koordinatorius, Baltijos regionui, šios programos vykdomojo komiteto narys, Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Lietuvos neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programos direktorius, Pasaulinės Sveikatos Organizacijos oficialaus bendradarbiavimo centro direktorius, Testinio Kauno medicinos akademijos leidinio "Visuomenės sveikata" vyr.redaktorius, Žurnalo "Medicina" redkolegijos narys, Žurnalo "Sveikata" redkolegijos narys, Žurnalo "Medicinos Praktika" redkolegijos narys, Žurnalo "Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" redkolegijos narys, Žurnalo "Visuomenės sveikata" redkolegijos narys, Žurnalo "Acta Medica Lituanica" redkolegijos narys, Žurnalo "European Journal of Public Health" redkolegijos narys, Žurnalo "Public Health" (Vokietija ) redkolegijos narys, Lietuviškosios medicinos enciklopedijos redkolegijos pirmininkas, PSO Europos regiono nuolatinio komiteto pirmininkas (1997), Lenkijos medicinos akademijos Garbės narys, PSO Europos Sveikatos Asamblėjos Prezidentas (1998-1999), Nacionalinės Sveikatos tarybos pirmininkas (1998-2001), PSO globalinio vykdomojo komiteto narys (1999), Pasaulinės A.Šveicerio humanistinės medicinos akademijos tikrasis narys (1999).

ŽALIŪNAS REMIGIJUS, profesorius, habilituotas daktaras (biomedicinos mokslų, medicinos), Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos vadovas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Kauno krašto kardiologų draugijos pirmininkas, Lietuvos širdies asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Europos kardiologų draugijos, Tarptautinės kardiologų draugijos ir federacijos, Amerikos kardiologų draugijos, Europos Universitetų asociacijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. Kauno medicinos universiteto rektorius nuo 2002.

Gimė 1961 07 02, Alsėdžiuose, Plungės rajone.

1968-1971 mokėsi Alsėdžių vidurinėje mokykloje, 1971-1979-Plungės 4-ojoje vidurinėje mokykloje, 1986 baigė Kauno medicinos institutą, 1988-1990 studijavo Kauno medicinos instituto Kardiologijos institute aspirantūroje.

1986-1987 - Kauno medicinos instituto gydytojas internas, nuo 1987 - Kauno medicinos universiteto klinikos gydytojas kardiologas, 1990-1991 - Kardiologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1991-1993 - Kauno medicinos akademijos Kardiologijos klinikos asistentas, 1993-1998 - vyriausiasis asistentas, 1996-1998 – Kauno medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekano padėjėjas, 1998-2000 Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos docentas, nuo 2000-profesorius, 1998-2002 - Kauno medicinos universiteto studijų prorektorius, nuo 2001 - Kardiologijos klinikos vadovas, nuo 2002 - Kauno medicinos universiteto rektorius.

Apgynė daktaro disertaciją (1990), habilituoto daktaro disertaciją (1995). Suteikti docento (1996), profesoriaus (1999) vardai. Paskelbė 214 mokslinių publikacijų, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kongresuose Argentinoje, Graikijoje, Hong Konge, Indijoje, Islandijoje, Italijoje, Japonijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Olandijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Šri Lankoje, Švedijoje, Taivanyje, Vokietijoje.

Konsultuoja ir gydo ligonius, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis. Skaito paskaitų kursą „Aktualūs išeminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimų klausimai“ studentams, doktorantams, gydytojams kardiologams, internistams, besitobulinantiems Kardiologijos klinikoje. Vadovėlių „Kardiologijos pagrindai", „Vidaus ligos", „Širdies ligos“ bendraautorius.

Laisvalaikis: lauko tenisas. Moto: užsispyrimas, ryžtingumas ir sveikata yra visagaliai.

Šeimyninė padėtis: vedęs, žmona Dalia - akių ligų gydytoja, dukra Rūta – rezidentė ir sūnus Balys – moksleivis.

Moka lietuvių, anglų, rusų, ispanų kalbas.